Naujos žinios, naujas mokymasis ir vertės kūrimas (Ariadnės siūlas)

"Harvard Business Review" (HBR), pasaulyje garsus žurnalas, laikomas svarbiu šaltiniu tiriant verslo kontekstą, išskyrė šešis nuoseklius vadybos teorijos raidos etapus per pastaruosius kelis dešimtmečius ¹:

• Mokslinė vadyba (nuo ~1922 m. iki ~1932 m.)
• Vyriausybės reguliavimas (nuo ~1932 m. iki ~1946 m.)
• Rinkodara ir diversifikavimas (nuo ~1946 m. iki ~ 1960 m.)
• Strategijos ir socialiniai pokyčiai (nuo ~1960 m. iki ~ 1972 m.)
• Konkurenciniai iššūkiai ir reorganizavimas (nuo ~ 1972 m. iki ~ 1988 m.)
• Globalizacija ir žinios (nuo ~1988 m. iki ~ ?)

Taigi jei sutiksime, kad žinios yra šiuolaikinės ekonomikos varomoji jėga, tokiu atveju jos degalai yra mokymasis. Dėl to mokymasis visą gyvenimą yra didžiulis šio naujojo amžiaus iššūkis tiek asmenims, tiek organizacijoms (organizacijoms, kurios mokosi).

Vis dėlto vertybių grandinėje duomenys–informacija –žinios–mokymasis trūksta paskutinės grandies, kuri iš tikrųjų teikia turtą (asmeninį ar organizacijų). Ši paskutinė grandis yra prasmės kūrimas ².

Taip žinios įgyja naujų konotacijų: jos yra daugiareikšmės, valdomos nefragmentinių taisyklių, ne tiek objektyviai išreikštos, kiek subjektyviai sukurtos, o jų konkurencingumas remiasi žodžiais neišreikštu žinių kodeksu, kylančiu iš patirties. Žinių valdymas yra neatsiejamas nuo žmonių, kurie jas kuria, plečia, skleidžia ir suteikia joms pridėtinės vertės remdamiesi žinių nauda.

Mokymasis taip pat pastebimai kinta. Taikant naujo tipo mokymąsi, bet kokio amžiaus žmonės galės mokytis bet kokioje vietoje bet kurį laiką. Organizacijų srityje strateginė vadyba teikia pirmenybę vadinamoms "biologinėms" įmonėms, t. y. įmonėms, kurioms mokosi besivystydamos ir prisitaikydamos (o ne "mechaninėms" įmonėms, tiesiog kartojančioms buvusius veiksmus). Pagal šį naują verslo modelį sanglaudos tendencija, socialinio kapitalo reikšmė, bendradarbiavimo ryšiai, pasitikėjimu grįsti santykiai ir veiklos bendruomenės yra būtinas raidos išeities taškas. Taikant šį naują mokymosi (tiek individualaus, tiek organizacinio) modelį, svarbiausias vaidmuo vėl tenka asmeniui.

Šiame kontekste pagrindinis šio naujojo amžiaus tyrimų bei svarstymų objektas yra žmonių ir bendruomenių valdymas.

Iš tikrųjų organizacijas sudaro "sentipensante" ³ asmenys, gyvenantys tikslo ir prasmės bendruomenėse, nes jos yra pats tikriausias ir pagrindinis išeities taškas kuriant vertę, teikiant turtą ir siekiant tautų pažangos: į žinias mes paverčiame tik tą informaciją, kurią galime susieti su atitinkamais šablonais, o iš tikrųjų išmokstame tik tai, kas turi prasmę.

Todėl intelektinis kapitalas ⁴, pasireiškiantis kaip šiuolaikinės ekonomikos varomoji jėga, yra žmogiškojo kapitalo ir struktūrinio kapitalo išmintingo derinio, tinkamo organizacijų vertei puoselėti ir kurti, rezultatas. Naujos vertės grandinės ir tinklai, kurie yra pagrindinis turto ir konkurencingumo šaltinis, yra grindžiami, viena vertus, asmenų žiniomis ir gebėjimais, o kita vertus – organizacijų gebėjimu efektyviai susieti šiuos nematerialius išteklius, kad atsinaujintų ir iškiltų konkurencinėje kovoje.

Todėl neturėtų būti nuostabu, kad Singapūro – šalies, pirmaujančios tarptautinių organizacijų skatinamų standartizuotų žinių testų srityje, vyriausybė formuluoja naują vystymosi strategiją pagal keturis esminius mokymosi aspektus ⁵:

• žinių kapitalas: mokyklų programa turi būti sutrumpinta 20 %, kad mokiniai galėtų gilintis į sprendimų kompleksą ir tarpdisciplinines problemas;
• vaizduotės kapitalas: jis yra grindžiamas naujų ekosistemų, teigiamai reaguojančių į naujoves ir verslą, palaikymu;
• emocinis kapitalas: jo tikslas – sukurti emocinio stabilumo ir ramybės atmosferą, padedančią išlaikyti geriausias tarptautines komandas bei kapitalą;
• socialinis kapitalas: juo siekiama darnaus užimtumo ir pagrindinių bendruomenės ryšių sutvirtinimo.

Mes gyvename naujame amžiuje – sudėtingame, bet intriguojančiame. Šį naują amžių, kaip rodo pastarųjų 250 metų įvykiai, į priekį stumia technologija.

Carlota Pérez patraukliai aiškina, ko mus galėtų pamokyti "istoriniai dėsningumai" ⁶. Remdamasi savo tyrimu apie technologines revoliucijas, įvykusias per pastaruosius 250 metų, autorė teigia, kad kiekviena nauja ekonominė epocha prasideda dideliais technologiniais šuoliais, kurie pasireiškia dviem būdais:

1. atsiranda efektyvūs naujų produktų bei paslaugų telkiniai ir nauji infrastruktūros tinklai;
2. įsitvirtina nauja technologinė–ekonominė paradigma, kurią apibrėžia naujos bendros plačių galimybių technologijos, nauji organizavimo principai, kiti verslo modeliai ir infrastruktūra, užtikrinantys nedidelę savikainą (o tai skatina staigų produktyvumo padidėjimą).

Carlota Pérez teigimu, dabar žmonija yra pasiekusi paskutinės technologijos revoliucijos "lūžio momentą". Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) įsitvirtinimo laikotarpį, kuris tęsėsi pastaruosius trisdešimt metų – ir kurio pasekmė buvo "kūrybinis griovimas" bei naujos socialinės paradigmos, informacijos ir žinių visuomenės, skleidimas – gali sekti naujos pergalingos paradigmos įdiegimo ir visiško jos suklestėjimo laikotarpis. Remiantis mokslininkės tyrimu, pereinamasis laikotarpis, kuriuo gyvename – "lūžio momentas" – pasižymi nestabilumu, neužtikrintumu, spekuliacijų ir institucinių reorganizacijų "muilo burbulų" sprogimu.

Jei ši interpretacija pasirodys teisinga, mūsų "garbiosios" institucijos – tokios kaip mokykla, universitetas, vyriausybė ir pačios įmonės – bus priverstos skubiai atlikti struktūrinių pakeitimų ir imtis didelių reformų.

Naujovių kūrimas žinių ir mokymosi srityje priklauso nuo to, kaip gerai žmonės sugeba keisti, vadovauti, dirbti, bendrauti ir kurti vertę naudodamiesi naujomis technologijomis.

Šiandien elektroninis mokymasis ir mišrusis mokymasis yra galingos priemonės asmenų vertei puoselėti ir mokymuisi bei naujovių diegimui organizacijose skatinti. Naujos žinios ir naujas mokymasis, ypatingai palaikomas naujų technologijų, yra tas siūlas, kuris leis mums sėkmingai įveikti būsimus svaiginančius pokyčius.

Todėl vietoj išskaidytų problemos interpretacijų, susijusių su viena ar kita technologija, iškyla pagrindinis iššūkis persvarstyti visą mokymąsi pagal kitą paradigmą, kitaip tariant, pradėti mąstyti naujo mokymosi terminais.

Iš antikinės Graikijos mitologijos žinome, kad Tesėjui, užmušusiam Minotaurą, rasti kelią iš labirinto ir išgelbėti kitus pasiklydusius jame padėjo Ariadnės siūlas.

Šiandien, kaip ir anksčiau, Ariadnės siūlas gali mus išgelbėti.

Roberto Carneiro

Universidade Católica Portuguesa
Kyla būtinybė persvarstyti visą mokymąsi pagal kitokią paradigmą, taip kuriant naujo tipo mokymąsi, galimą bet kokiame amžiuje, bet kokioje vietoje ir bet kurį laiką. Šiame straipsnyje Roberto Carneiro aiškina, kodėl šis pereinamasis laikotarpis sukelia netikrumą, ypač susitelkdamas į naujų technologijų naudojimą kuriant žinias ir į klausimą, kodėl mokymosi ir švietimo procesai, grindžiami nuolatiniu atsinaujinimu taikant naujas technologines priemones, užtikrina išlikimą.

1. "75 Years of Management - Ideas and Practice 1992-1997", Harvard Business Review, Harvard Business School Publishing Corporation, Boston, 1997.
2. Carneiro, R., "La educación, el aprendizaje y el sentido", Encuentro Sentidos de la Educación – Cultivar la Humanidad, OREALC/UNESCO, Santiago, Chile, 2005.
3. Žodis, sudarytas Eduardo Galeano knygoje "The Book of Embraces" (1989) refleksijos būdui, jungiančiam jausmą ir mąstymą, nuojautą ir realybę, apibrėžti.
4. Stewart, T., Capital Intelectual: A Nova Riqueza das Organizaēões, Ed. Sķlabo, Lisabona, 1999.
5. Carneiro, R., "Informaēćo, Conhecimento e Pessoas", Caixa em Revista, CGD, Lisabona, 2005, p. 26-29.
6. Pérez, C., Technological Revolutions and Financial Capital: The Dynamics of Bubbles and Golden Ages. Edward Elgar, Cheltenham, 2002.