Mikromokymosi darbotvarkės metmenys

Pradėdami nuo įvairiausių termino apibrėžimų, mes pateikiame trumpą tyrinėjimų ir neformalios literatūros, atsiradusios aplink šį terminą, apžvalgą. Mes esame šalininkai tos nuomonės, pagal kurią mikromokymasis yra atskiri mokymosi momentai ar epizodai, tačiau nagrinėjantys specifines užduotis ar turinį ir įtraukiantys į mokymąsi mažais, bet sąmoningais žingsneliais.

Vadovaudamiesi šia apžvalga, mes suformuojame tezę, kad „mikromokymosi darbotvarkė“ kaip aiškus momento (pirmiausia mokymo, mokymosi ir technologijos) akcentas – tai vertingos gilinimosi technologiją ir į terpes pamokos švietimo srityje apskritai. Mes parodome, kad mikromokymasis nėra paprasčiausiai tik vienas iš daugelio būdų, jis yra tokia perspektyva, kuri taikoma daugeliui švietimo aspektų, kaip toks dalykas, kuris vyksta nuolat, nepriklausomai nuo to, ar dėmesys būtų aiškiai skiriamas tyrinėjimams ir technologijos plėtrai, ar ne. Iš esmės mes parodome, kad mikromokymosi metu išmoktos pamokos turi bendresnį pritaikymą studijuojant terpes ir technologijas švietimo sistemoje pačia plačiausia prasme.

Straipsnį užbaigiame manydami, kad naujausios diskusijos apie mikromokymąsi leis mums išmokti ir kai kurias pamokas. Tos pamokos yra susijusios su mokinių laisvėmis ir apribojimais ir su mokytojų pedagogine atsakomybe. Vis dar negalutinis ir daugiabalsis mikromokymosi pobūdžio diskursas yra geras dalykas. Mes tikime, kad jis turėtų būti toliau plėtojamas ir skatinamas.
Pirmą kartą paskelbta: Hug, Theo (Ed.) (2007): Didactics of Microlearning. Concepts, Discourses and Examples. Münster et al: Waxmann, pp. 15-21 (cf. http://waxmann.com/kat/1869.html). Publikuojama „Waxmann“ korporacijai leidus.